Stažuotė Lyčių lygybės ir moterų istorijos institute Amsterdame
Lyčių studijų centro darbuotojai nuolat tobulinasi ir kelia savo kvalifikaciją. Vasario mėnesį administratorė Laima Statulevičienė, pasinaudodama VU Karjeros centro koordinuojama Erasmus programa - mokymosi vizitai VU personalui užsienio neakademinėse organizacijose, buvo išvykusi į Olandiją, kur turėjo galimybę aplankyti ir praktiškai stebėti dokumentacijos centrų ir archyvų darbą. Pagrindinis vizito tikslas buvo Aletta E-Quality, Lyčių lygybės ir moterų istorijos institutas. Nuo 2013 01 28 institutas pakeitė pavadinimą į Atria. Aletta pavadinimas buvo susietas su pirmosios Olandijoje moters, įstojusios į universitetą 1871 metais ir 1878 metais apgynusios medicinos mokslų daktarės laipsnį, Alettos Jacobs vardu. Instituto pavadinimas Atria, susietas su instituto misija – sujungti žmones ir idėjas tam, kad netolimoje ateityje vyrai ir moterys ne tik turėtų lygias galimybes, bet taip pat džiaugtųsi ir tikrai lygiomis teisėmis. Atria, graikiškai reiškia vieną erdvę, kurioje ir ketinama sukurti saugią erdvę – ir tiesiogine, ir perkeltine prasme – informacijai apie moteris ir vyrus, feminizmą, moterų teises ir moterų istoriją. 1935 metais nuo Alettos Jacobs dokumentų buvo pradėtas kurti šis archyvas. Dabar jame saugoma daugiau nei 600 reikšmingų asmeninių ir organizacijų archyvų. Seniausias iš jų datuojamas 1870 metais ir gaunami vis nauji. Fotografijose, plakatuose ir įvairiuose objektuose užfiksuota beveik 150 metų moterų istorijos.
Vienas iš spalvingiausių archyvo objektų yra iš įvairių skiaučių susiūtas sijonas. Jo istorija prasidėjo 1943 metais, kuomet už pasipriešinimą nacistų okupacijai į kalėjimą pateko aštuonios moterys. Jos buvo įkalintos ankštoje niūrioje kameroje, kuri jas labai slėgė ir demoralizavo. Netikėtai viena iš jų – Mies Boissevain - nuo artimųjų ir draugų gavo spalvingą skarą, paslėptą tarp skalbinių. Skara buvos susiūta iš visokių Mies pažįstamų skiaučių – jos vaikų, draugų iš pasipriešinimo judėjimo rūbų fragmentų. Spalvinga skraiste moterys kameroje uždengė veidrodį, kuris jas vertė jaustis vienišomis ir nuolat įsitempusiomis. Tai joms padėjo susitelkti į grupę ir sustiprinti vienai kitą. Olandijoje gegužės 5 -oji yra ir Nacionalinė sijonų šventė nuo 1945 metų, kuomet visoje Europoje buvo švenčiama pergalė prieš nacistinę Vokietiją. Nuo to laiko kiekvienais metais eisenoje dalyvaujančios olandės pasipuošia sijonais iš skiaučių, kurios turi vienokį ar kitokį emocinį ryšį su sijono nešiotoja. Kita vertus, dažnai skaudžius praeities įvykius primenančios senos skiautės tampa kažkuo nauju ir gražiu. Senos skiautės reprezentuoja olandus, pasitelkiančius savo tragišką praeitį ir kuriančius naują ir geresnę tautą. Tuo pačiu ši ankstyva feminizmo išraiška paremia teoriją, kad moterų teisės svarbios ne dėl to, kad moterys yra tokios kaip vyrai, bet dėl to, kad jų ypatingos moteriškos savybės yra labai reikalingos atkuriant Olandiją.
Lyčių lygybės ir moterų istorijos institutui vadovauja energinga direktorė dr. Renée Römkens, pastaruosius 25 metus kaip kriminalistė ir psichologė tyrinėjanti visų formų smurtą ir prievartą prieš moteris, ypatingai tarpasmeniniuose santykiuose ir konfliktų zonose.
Institutas per metus įvykdo po 3 projektus aktualiomis temomis, prašomas ir neprašomas teikia pasiūlymus politikos formuotojams ir politikams, leidžia informacinius biuletenius su faktais ir skaičiais įvairiais aspektais, rengia ir dalyvauja ekspertų susirinkimuose.
Instituto fonduose yra per 200 000 knygų ir kitų leidinių, spaudos iškarpos apie 9 000 moterų veiklą, archyve saugoma 14 skaitmeninių archyvų, 30 000 fotografijų, 250 Ego dokumentų (tai dienoraščiai, laiškai, autobiografijos), 84 pasakojamosios istorijos (oral history) interviu, 1000 įrašų, 1430 objektų.
Instituto bibliotekoje aptarnaujama per 2000 lankytojų/metus, 650 000 lankytojų/metus apsilanko internetinėje svetainėje. Atria per metus rengia mažiausiai 7 seminarus. Bendraujant su Instituto bendradarbiais buvo sužinota daug naudingos informacijos apie tai, kaip reikia nustatyti aiškius kriterijus fondų formavimui, kad nebūtų renkama viskas (nes archyvavimas taip pat brangiai kainuoja), o tik tai, kas atitinka užsibrėžtą tikslą. Šiais laikais trūkstamas grandis galima rasti analogiškuose kitų šalių archyvuose, pasitelkiant informacines technologijas.
Laima Statulevičienė