Kvietimas į konferenciją 2018 03 23

2018 m. kovo 23 d.  kartu su Informacijos ir komunikacijos institutu rengiame nacionalinę mokslinę konferenciją “Informacijos ir komunikacijos teorijos ir praktikos raiškos 2018”.

Konferencijoje laukiame pranešimų lyčių tematika:

  • Lyties aspektas teorijoje ir praktikoje: lyčių lygybė švietime ir moksle, lyties aspektas darbo rinkoje,  smurtas prieš moteris, lyčių reprezentavimas medijose, lyčių komunikacija organizacijoje, lyties ir kitų sociodemografinių charakteristikų tarpusavio sąveikos, moterų aktyvizmo istorija, lyčių diskriminacija, lyčių ekonomika, lyčių sociologija, LGBT problematika ir kt.

Kviečiame pranešimų santraukas teikti  iki 2018 m. vasario 20 d.
Informacija apie atrinktus pranešimus bus išsiųsta iki 2018 m. vasario 27 d.

Konferencijos vieta: Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas (Saulėtekio al. 9, I rūmai, Vilnius). Daugiau informacijos

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Konferencijos organizacinis komitetas:

Prof. dr. (HP) Zenona Atkočiūnienė (pirmininkė)
Doc. dr. Lijana Stundžė
Dr. Saulius Preidys
Dr. Ingrida Girnienė
Dr. Daiva Siudikienė
Lekt. Justas Gribovskis
Dokt. Viktoras Vaitkevičius

Programa

Viešos paskaitos Lyčių studijų centre kovo 22 d. 15:00 ir 17:00

Dr. Olga Anna Kotowska-Wojcik2018 m. kovo 22 d. Lyčių studijų centre pagal Erasmus mainų programą viešės sociologijos mokslų dr. Olga Anna Kotowska-Wojcik iš Kardinolo S.Višinskio universiteto Varšuvoje (Cardinal Wyszyński University in Warsaw ) ir skaitys paskaitas: 15 val. „Lyties aspektas socialinėje ekonomikoje“ („Gender issues in social economy“) ir 17 val. „Kas ypatingo socialinės ekonomikos sektoriaus feminizacijoje?“ („What is so special about feminization of SE sector?“). Paskaitos vyks anglų kalba. Vieta - VU Komunikacijos fakultetas, Spaudos teatras, Saulėtekio al. 9, I rūmai.
Kviečiame dalyvauti!

Vieša paskaita apie seksualinį priekabiavimą vasario 26 d.

thumb seksualinisPo viešai nuskambėjusių galimų seksualinio priekabiavimo atvejų Lietuvoje ir svetur VU Komunikacijos fakulteto Lyčių studijų centras vasario 26 d. 15 val. pakvietė į viešąją paskaitą:
„Seksualinis priekabiavimas ar flirtas: kur yra ribos?"

Paskaitą skaitė doc. dr. Lijana Stundžė ir doc. dr. Ilona Michailovič.

Seksualinis priekabiavimas tarptautinėje bendruomenėje pripažįstamas viena opiausių diskriminacijos dėl lyties formų. Su fakulteto bendruomenės nariais kalbėjome apie seksualinį priekabiavimą, jo formas, atpažinimo galimybes bei galimus prevencijos būdus.

 DSC09944 120  DSC09947 120  DSC09950 120

DSC09965 120

DSC09966 120
DSC09955 120

Diskusija apie seksualinį priekabiavimą

 

seksualinis priekabiavimasKetvirtadienį, gruodžio 7 d., 15 val. Komunikacijos fakulteto Lyčių studijų centras kartu su JAV ambasada surengė diskusiją „#ThatsHarassment: pakalbėkime atvirai” su žmogaus teisių, lyčių lygybės, viktimologijos specialistais bei JAV ambasados diplomatais, dirbančiais žmogaus teisių klausimais.

Seksualinis priekabiavimas yra diskriminacijos dėl lyties forma. Tačiau apie tai kalbama labai mažai, o paviešinti atvejai susilaukia prieštaringų visuomenės vertinimų. Asmenys patyrę seksualinį priekabiavimą jaučia gėdą ir bijo apie tai kalbėti bei kreiptis į žmogaus teises ginančias institucijas.
Lyčių studijų centras kartu su Jungtinių Amerikos valstijų ambasada surengė trumpametražių filmų (pavadinimai originalo kalba „The Boss“, „The Co-worker“, „The Politician“, „The Doctor“) peržiūrą ir diskusiją apie seksualinį priekabiavimą „#ThatsHarassment: pakalbėkime atvirai”.
Susirinkusius lietuviškai pasveikino Jungtinių Amerikos valstijų ambasadorė Lietuvoje Jos Ekscelencija Anne Hall.
Diskusijoje dalyvavo Lygių galimybių plėtros centro ekspertės dr. Margarita Jankauskaitė ir dr. Vilana Pilinkaitė-Sotirovič, Birutė Sabatauskaitė iš Žmogaus teisių centro, Europos Lyčių lygybės institutui atstovavo Jurgita Pečiūrienė, o Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai - Laima Vengalė – Dits.
Diskusijos metu buvo analizuojamos seksualinio priekabiavimo priežastys, kalbama kaip atskirti seksualinio priekabiavimo elgseną nuo flirto, kokios yra seksualinio priekabiavimo formos ir kaip jos pasireiškia, kur kreiptis ir ką daryti, jei asmuo patyrė seksualinį priekabiavimą. Diskusijos dalyvės atsakė į auditorijos klausimus ir ragino studentus nebijoti apie tai kalbėti viešai.

Diskutuotos temos aktualumą pabrėžia ir tai, kad Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė lapkričio mėnesį Reikjavike vykusioje tarptautinėje moterų politinių lyderių konferencijoje „Mes galime“ („We Can Do It“) taip pat kalbėjo apie būtinybę stabdyti smurtą prieš moteris, nes ir Lietuvoje, ir pasaulyje kas trečia moteris patiria smurtą.

Lapkričio 25 d. yra Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena. Nuo 1991 metų visame pasaulyje šią dieną pradedama tarptautinė kampanija „16 aktyvizmo dienų prieš smurtą lyties pagrindu“, kuri tęsiasi iki gruodžio 10 d., o šią dieną minima Tarptautinė žmogaus teisių diena. Įvykęs renginys taip pat yra šios kampanijos dalis.

JAV ambasadorė Anne Hall Diskusija apie seksualinį priekabiavimą  Diskusija apie seksualinį priekabiavimą  Diskusija apie seksualinį priekabiavimą

Paskaita apie Stambulo konvenciją lapkričio 23 d.

2017 10 23 Vilana

Lapkričio 23 dieną kviečiame į atvirą Bendrųjų universitetinių studijų (BUS) dalyko "Lyčių studijos" paskaitą, dalyvaujant kviestiniam svečiui.  

Apie Stambulo konvenciją ir jos svarbą kalbės Lygių galimybių plėtros centro (LGPC) ekspertė dr. Vilana Pilinkaitė-Sotirovič.


2016 m. Eurobarometro duomenimis beveik pusė respondentų Lietuvoje linkę pateisinti fizinį ir seksualinį smurtą, ir net 45 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad pati moteris išprovokuoja smurtą. Tuo tarpu ES tokiai nuomonei pritaria tik 17 proc. respondentų. Kodėl nuostatos, pateisinančios smurtą prieš moteris, stipriai išplitę Lietuvoje ir ką reikėtų keisti? Konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje (Stambulo Konvencija) preambulėje akcentuojama, kad būtina keisti požiūrį ir lyčių stereotipus ir įvairius su lyčių vaidmenimis susijusius prietarus, dėl kurių yra toleruojamas smurtas. Lietuvoje baudžiamieji įstatymai ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas yra lytims neutralus. Neturime ir smurto prieš moteris mažinimo strategijos, lyčių aspektas nėra integruotas į dabartinę apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir prevencijos programą. Remiantis nukentėjusių asmenų apklausos rezultatais, pastebime nepaisant to, kad įstatymai yra lyčiai neutralūs, tačiau jų taikymas yra lyčiai šališkas. Paskaitoje diskutuosime:

Kaip vyksta nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje kaltinimas ir kokį poveikį tai turi smurto prevencijai?
Kokie yra Stambulo Konvencijos pagrindiniai principai ir ko trūksta Lietuvoje, siekiant veiksmingai mažinti smurto prieš moteris ir smurto šeimoje pasekmes?
Kokios nevyriausybinių organizacijų strategijos, siekiant keisti visuomenės požiūrį į smurtą prieš moteris?

Paskaita vyks nuo 15.00 val. Kūrybos komunikacijos salėje JR5, Komunikacijos fakultete, Saulėtekio al. 9, Jungiamuosiuose rūmuose.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos