Knygos pristatymas gegužės 12 dieną vyko Kaune

Gegužės  12 dieną, ketvirtadienį, 17:00, nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune (V. Putvinskio g. 55) pristatėme antrąjį knygos "Barbora Didžiokienė: mažosios dailininkės prisiminimai" tomą.

Barbora Didžiokienė (1896-1976) – žymi rusų kilmės tarpukario Lietuvos tapytoja, grafikė, scenografė. Savo gyvenimą ji aprašė ir VU Lyčių studijų centras išleido antrąjį knygos „Barbora Didžiokienė: mažosios dailininkės prisiminimai“ tomą. Tai ne tik kitatautės moters menininkės viso gyvenimo aprašymas, bet ir vertingas XX a. dailės istorijos bei istorijos šaltinis, gausiai iliustruotas unikaliomis dokumentinėmis nuotraukomis, dailininkės kūrinių reprodukcijomis. 

Šio projekto įgyvendinimo metu surinkta gausi ikonografinė medžiaga ir išleidus antrąją dalį buvo pratęsta ir užbaigta Barboros gyvenimo istorija (iki 1976 m.) ir pateikta kūrybos reprodukcijos (mat, kūrybos apžvalgą I dalyje jau parašė J.Augustytė). Visa tai papildė mokslininkių dr. S. Daugirdaitės (rašytinio dailininkės palikimo tyrimas), dr. R. Rachlevičiūtės ("dviejų dailininkų po vienu stogu" drama) ir dr. Nataljos Kapočės (dailininkės rankraščių kultūriniai ir literatūriniai modeliai) straipsniai. Kaune, Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje saugoma itin gausi ikonografinė Didžiokų archyvo medžiaga, kuri beveik nebuvo publikuota. Ji buvo papildyta medžiaga iš privačių rinkinių ir leido visapusiškai iliustruoti Barboros gyvenimą, jos šeimos istoriją ir kūrybinę biografiją.
Visa tai leido kompleksiškai pažinti ne tik šios primirštos, svarbios XX a. dailės istorijai asmenybės gyvenimą, bet ir kūrybą. Neįprastai naudojusi savo pačios siūtas lėles, B. Didžiokienė sukūrė XX a. I pusės moterų (nuo balerinos iki namų šeimininkės) atvaizdų galeriją bei šaržų (vyrų ir moterų) ciklus. Nepabūgo ji šaržuoti ir savo šeimyninio gyvenimo, artimiausių šeimos draugų - dailės klasikų J. Vienožinskio, P. Kalpoko, K. Sklėriaus, Ars grupuotės ir kt. Tad dailininkės darbai yra vieni iš nedaugelio tarpukario moterų kūrybos pavyzdžių, kuriuose moteris kalba apie moterį. Taipogi galima sutikti unikalią moteriško žvilgsnio trajektoriją į tarpukario Lietuvos meninį gyvenimą, sovietmečio realijas (N. Chruščiovas, J. Stalinas ir kt.). 

Knygą pristatė sudarytoja dr. Ramutė Rachlevičiūtė, dr. Solveiga Daugirdaitė ir dr. Natalja Kapočė.

Prieš ir po pristatymo buvo galima įsigyti abu tomus labai palankia kaina.

 

Abi knygos