Vieša paskaita "Dvasinė archeologija: Marijos mitas kitaip"

Paskaitą skaitė dr. Rasa Lužytė, filosofijos mokslo daktaro disertaciją apsigynusi Stirling'o universitete Škotijoje.

Daugelis lietuvių ir užsienio autorių mitų ir religijų tyrinėtojų teigia, kad dievybių įvaizdžiai keitėsi amžių bėgyje vystantis žmogaus sąmonei – jėga, vadinama Dievu, iš pradžių turėjo akmenų, medžių, po to žvėrių, gamtos reiškinių įvaizdžius, kol galiausiai buvo prieita prie žmogaus įvaizdžio. Iš pradžių žmogiškus įvaizdžius turinčios dievybės buvo ir vyrai, ir moterys. Tačiau logiškas suvokimas, kad dieviškumas yra belytis, o jei jau įasmeninamas į lytis dėl didesnės psichologinės įtakos, tai turėtų būti įasmeninamas į abi lytis, pasimetė įtakingų didžiųjų religijų patriarchų mokymuose. Tad, nors mūsų krikščioniškoje kultūroje egzistuoja bent dvi aiškiai išskiriamos lytys, krikščioniškoje dvasinėje erdvėje, kuri yra patriarchalinė, egzistuoja tik Dievas vyras. Ar moteriškasis dieviškumas dar kur nors egzistuoja mūsų patriarchalinėje kultūroje? Ar jis dar kam nors reikalingas šiais moderniais laikais?
Paskaitoje, remdamasi Mergelės Marijos įvaizdžiu ir mitu, pademonstruosiu, kad moteriškasis dieviškumas egzistuoja po krikščionybės sluoksniu. Religiją, taigi ir Marijos mitą bei jos dieviškumą kviečiu suprasti naudojantis C.G. Jungo terminais – kaip psichologinį faktą, o ne kaip absoliučią tiesą. Taigi paskaitoje neteigsiu, kad Dievas ar Deivė egzistuoja už psichės ribų ir kad vienas dievas geresnis ir tikresnis už kitą. Tačiau kaip psichologinis faktas (galime tapatinti jį su emociniu patyrimu), moteriškojo dieviškumo simbolis gali sustiprinti moteris bei subtiliai keisti visą patriarchalinio valdymo išsekintą kultūrą. Paskaita gali sudominti ir tuos, kuriems Mergelė Marija atrodo dulkėmis padengtas senovinis personažas, ir tuos, kuriems Marijos vardas suteikia įkvėpimo bei stiprybės – tai kūrybinės dirbtuvės kiekvienai dvasingai būtybei.

Paskaita vyko senuosiuose Vilniaus universiteto rūmuose, Universiteto g. 3, 238 seminarų kambaryje, spalio 20 dieną. 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos