- Moteris Lietuvos visuomenėje

 Purvaneckas Andrius, Purvaneckienė Giedrė. Moteris Lietuvos visuomenėje: palyginamoji tryimų analizė.- Vilnius: DANIELIUS, 2001. - 147 p. - ISBN 9955-476-05-2

 

Knygos pavadinimas “Moteris Lietuvos visuomenėje” (palyginamoji tyrimų analizė) atrodo labai intriguojamai ir, be jokios abejonės, kelia skaitytojų susidomėjimą bei tam tikrų vilčių susipažinti su išsamia moterų padėties bei problemų analize mūsų šalyje. Šias viltis sustiprina jau pirmieji pratarmės sakiniai, teigiantys, jog knygoje pateikiamo tyrimo rezultatai bus lyginami su analogiško tyrimo, kurį atliko G.Purvaneckienė 1994 metais, duomenimis, paskelbtais 1995 metų leidinyje “Moteris Lietuvos  visuomenėje”.  Teigiama, kad jau šioje publikacijoje buvo “pateiktos išsamios išvados, visapusiškai atskleidžiančios … moterų padėtį Lietuvoje” (p. 5). Vadinasi, “praėjus šešeriems metams jau būtų galima spręsti apie pasikeitimus Lietuvos visuomenėje ir šeimoje…” (p. 5).

 

Deja, autoriai nesusimąsto, kad   jie  iš tikrųjų nebus pajėgūs atlikti tai, ką  žada, netgi jei jiems pavyktų iki galo įgyvendinti savo  tyrimo tikslą – “nustatyti, kaip per pastaruosius penkerius metus pasikeitė Lietuvos gyventojų nuostatos lyčių vaidmenų šeimoje ir visuomenėje atžvilgiu, išsiaiškinti, ar pasikeitė Lietuvos gyventojų nuomonė [pabraukta recenzentės] apie moterų padėtį Lietuvoje" (p. 7). Iš tiesų, mano nuomone (jai pritartų daugelis sociologų), visuomenės nuostatų (ar požiūrio į vieną ar kitą reiškinį, problemą) tyrimai parodo  tik tam tikrus reiškinio ar problemos aspektus. Siekiant geriau giliau pažinti reiškinį, atskleisti problemas ir numatyti jų sprendimo būdus, reikalingas kompleksinis požiūris, būtina remtis ir kitais sociologinių tyrimų metodais. Priešingu atveju išvados gali klaidinti skaitytoją ( pvz., 1994 ir 2000 m. tyrimų respondentų užimtumo, pajamų  bei kai kurių socialinių-demografinių charakteristikų lyginamosios analizės duomenys knygoje taikomi visiems Lietuvos gyventojams).

 

Iš tiesų labiausiai knygoje pasigendama statistinių duomenų ir lyginamosios kitų autorių atliktų tyrimų analizės. Juo labiau kad, pavyzdžiui, tarptautinio tyrimo “Šeima ir gimstamumas Lietuvoje” (1994-1995) apklausos anketoje buvo nemaža analogiškų klausimų (pvz.,  apie požiūrį į vaikus, šeimą, abortus ir kt.), kurių formulavimas bei pateikti atsakymai buvo  iš esmės vienodi. Minėto tyrimo rezultatai publikuoti  monografijoje, specialiuosiuose leidiniuose.  Kadangi apie tai recenzuojamoje knygoje net neužsiminta, kyla klausimas – kiek jos autoriai yra originalūs, ar jų išvados naujos ir reikšmingos?

 

Analizuodami demografines problemas, autoriai ne visada tiksliai vartoja terminus (pvz., reikia kalbėti ne apie gimstamumą 1000-ui gyventojų, bet apie gimimų skaičių  1000-ui gyventojų (p. 55). Manau, kad jie nėra pakankamai susipažinę su  šalies gyventojų raidos problemomis, todėl šiame skyriuje pernelyg drąsiai  (pvz., p. 65 prognozuodami gimstamumo pokyčius) arba neaiškiai formuluoja kai kurias išvadas (pvz., neaišku, ką norima pasakyti teigiant, kad “ palyginti su 1994 metais, padaugėjo Lietuvos gyventojų, įvairias priežastis vertinančių kaip pakankamas skyryboms... Neramina tai, kad vis reikšmingesnėmis skyryboms tampa asmeninio pobūdžio priežastys” (p. 93). Argi skiriamasi be priežasčių?  Kita vertus, akivaizdu, kad skyrybų priežastys pirmiausia yra asmeninės, susijusios su kiekvieno konkretaus žmogaus gyvenimo aplinkybėmis.

 

Recenziją pradėjau ne pagiriamąja dalimi kaip įprasta, o kritinėmis pastabomis, visai nenorėdama sumenkinti autorių įdėto darbo ir šio leidinio svarbos. Iš tiesų, jei knygos pavadinimas tiksliau atspindėtų jos turinį, nebūtų buvę ir dalies šių pastabų. Neabejoju, kad knyga bus populiari ir dažnai cituojama tiek spaudoje, tiek besidominčiųjų feministine problematika  darbuose. Galima prognozuoti, kad ji sulauks ir didelio moterų organizacijų bei politikų dėmesio. Pastaruosius turėtų sudominti šeštasis (“Visuomenės nuomonė apie kai kuriuos socialinės politikos aspektus”) ir septintasis (“Moterų dalyvavimas valdžioje ir politikoje”) skyriai. Įįdomi ir vertinga paskutinė knygos dalis, kurioje gvildenamos smurto šeimoje ir visuomenėje problemos.