LEIDINIAI ¤ Žurnalas Klėja ¤ Žurnalas Klėja Nr.1 ¤ "Geroji žurnalistika"

Geroji žurnalistika


 
- Aušra Maslauskaitė
- Geroji žurnalistika

 Dalykų apibrėžimas - magiška veikla. Pasakydami, kas tai yra ar kuo gali tapti, esame kūrėjai, nusprendžiantys dalykų formos, turinio ir tikslų variacijų ribas.
Naujo žurnalo naują skiltį irgi reikia apibrėžti. Ypač tuomet, kai jai suteikiamas kiek pretenzingas Gerosios žurnalistikos vardas, o pasirodo ji akademiniame e. žurnale.
Keistoka sąvoka  “geroji žurnalistika” visą žurnalistinį darbą sąmoningai padalijame į dvi stovyklas: “gerąją” ir “blogąją”. Tikrovėje žiniasklaidos gaminiai paprastai įsispraudžia kažkur per vidurį, nes retai esti, kad viskas būtų gerai ar blogai. Tačiau, be faktinio rezultato, kiekvienas leidinys, leidinukas ar skiltis turi ir programinę tapatybę, įkūnijančią leidėjų vizijas ir pasirodančią tarp eilučių. Iš šios paslėptos tapatybės irgi galime spręsti apie leidinio “gerumą” ar “blogumą”.
Paprasčiausia gerosios žurnalistikos skilties programą apibrėžti pasakant tai, kuo nenorime būti ir tapti. Gerojoje žurnalistikoje nenorime kartoti tirjų populiariausių bent jau lietuviškos dabarties žiniasklaidos mantrų:
·      objektyvumo mantros. Jos esmė: žiniasklaida turi stebuklingų galių atskleisti pasaulį gryniausia jo forma, tokį, kuris nepriklauso nuo mūsų ketinimų ir veiksmų.  Objektyvus grynasis pasaulis stūkso lyg betono luitas, o mes - jame įšaldytos, bet kažkodėl judančios ir kvėpuojančios fosilijos. Pagal šią mantrą žiniasklaida turi magiškų galių išsiplėšti iš šio stingdančio luito ir pranešti, koks gi iš tiesų yra pasaulis. Mes sakome, kad objektyvių pozicijų nėra. Kiekvienas rašantis ar kalbantis yra moteris ar vyras, neišvengiamai paženklintas savo gyvenimo patirties. Todėl redaktorius, žurnalistas ar leidėjas tegali pasiūlyti skaitytojui savo pasaulio versiją. Gerojoje žurnalistikoje nesidangstysime išgalvotu dirbtiniu objektyvumu;
·      vienpusiškumo mantros. Populiarusis skydas, saugantis žiniasklaidą nuo kritikos, - pasakymas, kad ji parodo tik tai, kas žmonėms įdomu. O pasižiūrėję į vietinę žiniasklaidą, suprasime, kad įdomu kriminalai, horoskopai, skandalai, pusnuogės moterys, automobiliai ir dar keli vartojimo rekvizitai. Tai netiesa! Žiniasklaida ne tik atspindi pasaulį, bet ir kuria jį. Galbūt kai kam įdomi ciniška išniekinto žmogaus kūno nuotrauka, tačiau ji ne tik rodo skaitytojų interesus. Ji įteigia, jog pasaulis yra toks - ciniškas ir niekinantis. Mes nerašysime apie tai, kas neva patinka skaitytojams. Gerojąja žurnalistika veiksime jūsų nuomonę taip, kaip žmonės, susitikę gyvenime, paveikia vienas kitą - ginčydamiesi, bardamiesi ir bičiuliaudamiesi;
·      vienmatiškumo mantros. Sociologai teigia, kad žiniasklaidos populiarumą šiuolaikiniame pasaulyje lemia mūsų gyvenimo sudėtingumas. Žiniasklaida yra dabarties šamanė, išaiškinanti mums, kas vyksta aplinkui. Bet ji turi polinkį slysti į vienmatį pasaulį, iki koktumo supaprastindama jį ir pasakydama jums, kad, pavyzdžiui, feministės yra lesbietės, paliekančios savo vaikus. Pasaulis, o ypač dabartinis, per daug įvairus ir dinamiškas, kad suprastume jį primityviomis schemomis, subanalinančiomis netgi subtilias pasakų fabulas. Mes norime rašyti jums apie pasaulį, kaip nesibaigiantį nuomonių ir pozicijų polilogą: jame daug patirčių ir balsų. Mes tikrinsime sąvokas, jų interpretacijas, pozicijas ir argumentus bei grumsimės su proto pagunda sutalpinti pasaulį primityvioje vienmatėje erdvėje.
Programos visada šiek tiek primena manifestus. O rašyti juos - pavojinga. Juk manifeste nubrėžti veiklos horizontai tėra siekiamybės. Artėjimas link jų primena klupinėjimą. Tikriausiai jis neišvengiamas aiškinantis kasdieniškus sudėtingus dalykus apie buvimą moterimi ir vyru dabarties pasaulyje.

Atgal