Lyčių studijoms Lietuvoje - 25-eri
2017 kovo 31 dieną Vilniaus universiteto Centriniuose rūmuose vyks nacionalinė mokslinė konferencija
„LYČIŲ STUDIJOMS LIETUVOJE – 25-ERI: PASIEKIMAI, IŠŠŪKIAI, PERSPEKTYVOS“
2017 metais Vilniaus universiteto Lyčių studijų centrui sukanka 25-eri metai. Jubiliejaus proga Centras rengia nacionalinę mokslinę konferenciją, kuria siekiama įprasminti lyčių studijų atsiradimą ir lyčių politikos sklaidą Lietuvoje nuo akademinio iki vyriausybinio lygmens, išryškinant nūdienos aktualijas ir problemas.
Institucionalizuotos lyčių studijos prisijungė prie tradicinės pasaulėžiūros kritikos, jos kaitos, įgyvendino ir įgyvendina lyčių lygybės idėjas, ugdydamos studijuojančiųjų kritinį mąstymą, gebėjimą suvokti lyties reikšmę asmenybės tapatumo formavimuisi ir gebėjimą pažinti save bei suvokti lyčių politikos ir praktikos vystymo svarbą ir būtinybę.
Tačiau iki šiol Lietuvos aukštosiose mokyklose nėra nei vienos lyčių studijų programos, kuri rengtų lyčių lygybės specialistes(-us) ir ekspertes(-us), įvaldžiusias(-us) teorines ir metodologines lyčių studijų paradigmas, feministinę kritiką, mokančias(-us) formuoti, analizuoti ir vertinti lyčių lygybės politiką bei galinčias(-us) užtikrinti lyties aspekto integravimą viešajame ir privačiajame sektoriuose.
Akivaizdu, kad būtini pokyčiai, kurie įmanomi tik sutelkus lyčių problematiką tyrinėjančių mokslininkių(-ų), mokslo politiką formuojančių bei mokslo kokybę užtikrinančių ir kontroliuojančių institucijų, universitetų administracijų ir kitų sričių eksperčių(-tų) jungtines pajėgas, kurios padėtų lyčių studijas įtvirtinti kaip laipsnį suteikiančią studijų programą, pagal kurią parengtos(-i) specialistės(-ai) profesionaliai įgyvendintų lyčių lygybę Lietuvoje ir Europos Sąjungoje.
Siekiant įvertinti lyčių studijų poreikį ir problematiką XXI amžiuje, Lyčių studijų centras rengia mokslinę konferenciją ir kviečia įvairių sričių mokslininkes(-us), lyčių studijų teoretikes(-us) ir praktikes(-us), atsakingų ministerijų darbuotojas(-us), lyčių lygybės srityse dirbančių institucijų ekspertes(-us), NVO organizacijų atstoves(-us) parengti pranešimus bei jų metu pasidalinti teorinėmis ir praktinėmis lyčių studijų įžvalgomis, inicijuoti mokslines diskusijas aktualiomis temomis.
Konferencijos vieta: Vilniaus universiteto Centriniai rūmai (Universiteto g. 3)
Dalyvių mokesčio nėra. Daugiau informacijos el. paštu:
Konferencijos organizacinis komitetas:
Doc. dr. Lijana Stundžė (pirmininkė)
Prof. (HP) dr. Dalia Leinartė
Dr. Deimantė Šėporaitytė – Vismantė
Doc. dr. Ilona Michailovič
Dr. Rasa Lužytė
Laima Statulevičienė (referentė)
Publikacijos
Informacija rengiama.
Leidiniai
Barbora Didžiokienė. Mažosios dailininkės prisiminimai, II dalis. Sud. Ramutė Rachlevičiūtė, Vilniaus 
universitetas, Lyčių studijų centras, VU leidykla, Vilnius, 2015, 408 p. ISBN 978-6094-596-54-4
1935 metų sausio 1 diena. Ką gi nauja atneš naujieji metai? Pirmiausia, Vladui sumažino atlyginimą, antra, vyras nusipirko iš varžytynių netoli Rumšiškių parduodamą žemę, kurią važiavome apžiūrėti. Jis paėmė iš banko visus mano pinigus (1800 litų) ir visus savuosius, ir dar pasiskolino iš Olickio tūkstantį. Žemė su visais dokumentais kainavo 7150 litų, ją nupirko savo vardu, tačiau surašė testamentą mano vardu.
Pirmoji vasara Dovainonyse
1935 metų birželį, liepą, rugpjūtį praleidome savo ūkyje Dovainonių kaime.
Vladas, kaip supratau, nieko neišmanė apie žemės ūkį. Toje vietoje, kur jis buvo liepęs suarti daržui didžiulį plotą, maždaug hektarą žemės, niekas neužaugo - skurdi dirva. Be reikalo mudvi su Elžbieta kankinomės visą vasarą ravėdamos lysves. Pavyzdžiui, agurkas buvo tik vienas, ir t. t.
Kur pati pasėjau žirnius ir pasodinau daržoves, viskas užaugo, buvo geras derlius.
Kai pamačiau ledinyčią, labai nustebau, nes prieš namą buvo pastatytas lyg ir indėnų vigvamas - apskritas kūgio formos statinys iš šiaudų su medinėmis durimis. Ledas laikėsi iki liepos mėnesio, paskui ištirpo. Vienu žodžiu, viduje ant ledo buvo prikrauta daug šakų ir šiaudų, todėl vištos ėmė dėti ten kiaušinius. Vladas pridarė daug tvorų - reikalingų ir nereikalingų. Jis išleidžia daug pinigų, bet naudos jokios. Gėlės mano sode užaugo, buvo puikios, labai gražios išsistiebė ir saulėgrąžos prie namų. Jurgis padėjo darbininkui kasti griovį, stovėjo drėgnoje žemėje, todėl peršalo kojas ir vėl jį išbėrė šunvotėmis.
Prieš ir po pristatymo abu tomus bus galima įsigyti labai palankia kaina.
Barbora Didžiokienė. Mažosios dailininkės prisiminimai, I dalis. Sud. Ramutė Rachlevičiūtė, Vilniaus 
universitetas, Lyčių studijų centras, "Morkūnas ir Ko", Kaunas, 2011, 616 p. ISBN 978-9955-634-94-2
Barboros Didžiokienės (1896–1976) gyvenimo aprašymas, saugomas Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Barboros ir Vlado Didžiokų archyve, yra unikalus, dar nepakankamai nagrinėtas dailėtyros šaltinis. Tai ne rašytojos, o moters ir dailininkės tekstas. Jis sudarytas iš dviejų itin kontrastingų dalių: valiūkės peterburgietės Varios (Varvaros Gorochovos) nerūpestingos mergystės ir Barboros Didžiokienės skausmingos moterystės/motinystės tarpukario Lietuvoje. Gyvenimiška 80 metų jos kelionė iš tiesų įspūdinga: iš rusų kultūros sidabrinio amžiaus (simbolizmo, moderno) į sovietinio laikotarpio metų kemsyną su tarpine stotele anuomet nepriklausomoje Lietuvoje. Šioje knygoje rašoma apie Barboros jaunystę – su mergystės svajonėmis, čiuožyklomis, įraudusiais įkaitusiais žandais ir laukinio žvėrelio apetitu.
Plačiau apie knygą Pratarmė
Leinarte, D. Adopting and Remembering Soviet Reality. Life Stories of Lithuanian Women,
1945 – 1970. Rodopi: Amsterdam/New York, NY 2010. VI, 234 pp.
Adopting and Remembering Soviet Reality contains the stories of ten women, talking about their lives in Soviet Lithuania, one of the annexed Baltic republics. The book gives a compelling account of how, in the last years of Stalin's rule, after 1945, during the so-called "Khrushchev Thaw", and in the beginning of the "Stagnation Era", Soviet ideology transfused the everyday life of women and dictated just about every major aspect of their lives. Daugiau informacijos leidyklos svetainėje: http://www.brill.com
Natalija Arlauskaitė, Trumpas feministinės kino teorijos žinynas. [Lyčių studijos Vilniaus universitete] – Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2010, 115 p. ISBN 978-9955-33-529-0
Šiame žinyne pristatomos feministinės kino teorijos idėjos, susiformavusios aštuntojo - dešimtojo XX a. dešimtmečių pradžioje.
Šiame kompaktiniame diske pateikiama Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro 2006-2008 m. vykdyto projekto pagal 2006-2008 m. BPD II prioriteto "Žmogiškųjų išteklių plėtra" 2.3 priemonę "Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija", "Lyčių vaidmenų stereotipai užimtumo sferoje: plataus monitoringo ir švietimo sistema" medžiaga: viešosios nuomonės tyrimas, projekte skaitytos paskaitos, radijo laidos bei interviu apie egzistuojančius Lietuvoje lyčių stereotipus užimtumo srityje ir lyčių segregaciją darbo rinkoje.
Moterys, darbas, šeima. Lyčių vaidmenys užimtumo sferoje: sociokultūrinis aspektas.- Vilniaus universiteto Lyčių studijų centras, V.:Vilniaus universiteto leidykla - 2008. - 231 p. ISBN 978-9955-33-262-6
Mokslinių straipsnių studijos tikslas - išnagrinėti ir pristatyti šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo galimybes Lietuvos visuomenėje. Rinkinio autoriai didelę reikšmę skyrė ne tik rūpimos problemos sociologinei analizei, bet ir istorinei jos retrospektyvai. Skaitytojas turi galimybę išsamiai susipažinti su vyrų ir moterų pozicijomis užimtumo srityje ir pažvelgti į susiklosčiusias situacijas menotyrininko, kultūrologo, istoriko, komunikacijų specialisto akimis.
Gečienė I. Lyčių vaidmenų stereotipai užimtumo srityje. - Vilniaus universiteto Lyčių studijų centras, V.: Vilniaus universiteto leidykla, - 2008.- 39 p. ISBN 978-9955-33-179-7
Leidinys parengtas atlikus kiekybinį tyrimą „Lyčių vaidmenų stereotipai užimtumo srityje", kuris atliktas vykdant Vilniaus universtiteto Lyčių studijų centro projektą „Lyčių vaidmenų stereotipai užimtumo srityje: plataus monitoringo ir švietimo sistema". Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo pagal 2.3 priemonę „Socialinės atskirties prevencija ir integracija". Pagrindinis tyrimo klausimas - kokios yra mažesnio moterų užimtumo darbo rinkoje ir menkesnio atlygio už tą patį darbą priežastys mūsų visuomenėje?
Marcinkevičienė D. Prijaukintos kasdienybės, 1945-1970 metai Biografiniai Lietuvos moterų interviu. -V.: Vilniaus universiteto leidykla, 2007.-205 p.-ISBN 978-9955-33-034-9
Studijoje naudojamas sakytinės istorijos (angl. oraI history) metodas, kuriuo analizuojami visos visuomenės arba jos grupių subjektyvūs įsitikinimai, nuomonės ir nuostatos. Pagrindinis studijos šaltinis yra dešimties Lietuvos moterų biografiniai interviu. Juos pasitelkiant analizuojamos moterų patirtys pokariu, vadinamaisiais politinio atšilimo metais ir stagnacijos pradžioje. Studijoje siekiama atskleisti, kokios moterų tapatybės klostėsi aneksuotos Lietuvos visuomenėje ir kokią įtaką šiam procesui turėjo sovietinė ideologija. Chronologinės tyrimo ribos apima 1945-1970 metus.
Tereškinas A. Vyrai, vyriškumo formos ir maskulinizmo politika šiuolaikinėje Lietuvoje. – V.: UAB "Sapnų sala", 2004. – 47 p. – ISBN 9955-611-03-0
Lyčių studijų centras išleido A.Tereškino parengtą mokslinį-mokomąjį leidinį "Vyrai, vyriškumo formos ir maskulinizmo politika šiuolaikinėje Lietuvoje", kuriame analizuojama vyrų krizė Lietuvoje ir pasaulyje, aptariama vyriškumo samprata Lietuvoje; vyriškumas ir homofobija; naujos vyriškumo formos ir maskulinizmo politikos gairės Lietuvoje; pateikiama vyrų ir maskulinizmo studijų bibliografija bei santrauka anglų kalba.
Marcinkevičienė D. Šeimyninių santykių raida Vakarų Europos visuomenėse: XVII a. -XX a. pradžia: paskaitų konspektas.-V.: Vilniaus universiteto leidykla, 2002 . - 96 p. ISBN9986-19-486-5
Marcinkevičienė D., Praspaliauskienė R. Prekyba moterimis ir prostitucija. - V.: Vilniaus universiteto leidykla,- 2003. - 43 p. - ISBN 9986-19-526-8
Knygą sudaro skyriai: Įvadas; Moterų eksportas į užsienio šalis; Prostitucija Lietuvoje; Prekybos moterimis tema 1998-2001 metų Lietuvos spaudoje.
Pavilionienė, M. A. Lyčių drama. V. Vilnius universiteto leidykla, 1998, 308 p. ISBN9986-19-321-4
Monografija skirta visiems, kurie domisi feminizmu ar jį kritikuoja. Šios studijos ypatumas tas, kad lyčių drama atskleidžiama analizuojant Vakarų literatūros dramos autoritetų Augusto Strindbergo, Henriko Ibseno ir Eugene'o O'Neillo kūrybą. Knygos pavadinimas "Lyčių drama" turi kelias prasmes - visuomeninę, psichologinę ir literatūrinę.
Įžymios Lietuvos moterys. XIX a. antroji pusė- XX a. pirmoji pusė. Sud. Dalia Marcinkevičienė. V.: Vilniaus universiteteo leidykla, 1997, 222 p. ISBN 9986-19-288-9
Ši knyga - tai XIX a. antrosios pusės- XX a. pradžios lietuviško feminizmo istorijos šaltinis, primą kartą publikuotas biografinių straipsnių rinkinys "Įžymios Lietuvos moterys", kurio rankraštį 1935-1938 m. parengė Agnietė Ambraziejūtė - Steponaitienė. Nors knyga buvo rengiama spaudai, ji nebuvo išleista. Knygos sudarytojai rankraščius pavyko aptikti Lietuvos bibliotekose: Mokslų akademijos, Vilniaus universiteto ir Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekų rankraščių skyriuose.
Leidinys parengtas 1997 m. atlikus tyrimą "Smurtas prieš moteris ir vaikus". Leidinį sudaro trys pagrindinės dalys: "Smurtas prieš moteris", "Smurtas prieš merginas", "Smurtas prieš vaikus". Tyrimų duomenys leidžia konstatuoti, kad: fizinis smurtas ir nepriežiūra yra labiausiai paplitusios smurto formos, neįtraukiamos į jokią statistiką, išskyrus tuos atvejus, kai vaikai patenka į ligoninę ar policiją; šeimose, visuomenėje fizinių bausmių taikymas kaip "auklėjimo" priemone nelaikomas smurtu.
Konferencijos
2017 kovo 31 dieną vyks nacionalinė mokslinė konferencija
"LYČIŲ STUDIJOMS LIETUVOJE – 25-ERI: PASIEKIMAI, IŠŠŪKIAI, PERSPEKTYVOS“
2017 metais Vilniaus universiteto Lyčių studijų centrui sukanka 25-eri metai. Jubiliejaus proga Centras rengia nacionalinę mokslinę konferenciją, kuria siekiama įprasminti lyčių studijų atsiradimą ir lyčių politikos sklaidą Lietuvoje nuo akademinio iki vyriausybinio lygmens, išryškinant nūdienos aktualijas ir problemas.
Institucionalizuotos lyčių studijos prisijungė prie tradicinės pasaulėžiūros kritikos, jos kaitos, įgyvendino ir įgyvendina lyčių lygybės idėjas, ugdydamos studijuojančiųjų kritinį mąstymą, gebėjimą suvokti lyties reikšmę asmenybės tapatumo formavimuisi ir gebėjimą pažinti save bei suvokti lyčių politikos ir praktikos vystymo svarbą ir būtinybę.
Tačiau iki šiol Lietuvos aukštosiose mokyklose nėra nei vienos lyčių studijų programos, kuri rengtų lyčių lygybės specialistes(-us) ir ekspertes(-us), įvaldžiusias(-us) teorines ir metodologines lyčių studijų paradigmas, feministinę kritiką, mokančias(-us) formuoti, analizuoti ir vertinti lyčių lygybės politiką bei galinčias(-us) užtikrinti lyties aspekto integravimą viešajame ir privačiajame sektoriuose.
Akivaizdu, kad būtini pokyčiai, kurie įmanomi tik sutelkus lyčių problematiką tyrinėjančių mokslininkių(-ų), mokslo politiką formuojančių bei mokslo kokybę užtikrinančių ir kontroliuojančių institucijų, universitetų administracijų ir kitų sričių eksperčių(-tų) jungtines pajėgas, kurios padėtų lyčių studijas įtvirtinti kaip laipsnį suteikiančią studijų programą, pagal kurią parengtos(-i) specialistės(-ai) profesionaliai įgyvendintų lyčių lygybę Lietuvoje ir Europos Sąjungoje.
Siekiant įvertinti lyčių studijų poreikį ir problematiką XXI amžiuje, Lyčių studijų centras rengia mokslinę konferenciją ir kviečia įvairių sričių mokslininkes(-us), lyčių studijų teoretikes(-us) ir praktikes(-us), atsakingų ministerijų darbuotojas(-us), lyčių lygybės srityse dirbančių institucijų ekspertes(-us), NVO organizacijų atstoves(-us) parengti pranešimus bei jų metu pasidalinti teorinėmis ir praktinėmis lyčių studijų įžvalgomis, inicijuoti mokslines diskusijas aktualiomis temomis.
Konferencijos vieta: Vilniaus universiteto Centriniai rūmai, Teatro salė (Universiteto g. 3). Dalyvių mokesčio nėra. Daugiau informacijos el. paštu:
Konferencijos organizacinis komitetas:
Doc. dr. Lijana Stundžė (pirmininkė)
Prof. (HP) dr. Dalia Leinartė
Dr. Deimantė Šėporaitytė – Vismantė
Doc. dr. Ilona Michailovič
Dr. Rasa Lužytė
Laima Statulevičienė (referentė)
2013 rugsėjo 5 - 6 dienomis Vilniaus universitete vyko tarptautinė konferencija
"Kohabitacija Europoje: erdvė ir laikas".
Organizatoriai dr. Jan Kok, Radboud universitetas Nijmegene www.ru.nl, Nyderlandai, ir prof. Dalia Leinartė, Lyčių studijų centras, Vilniaus universitetas.
Konferenciją iš dalies finansavo Lietuvos mokslo taryba.
2012 rugsėjo 6 - 7 įvyko tarptautinė konferencija „Sovietinė praeitis postsovietinėje dabartyje: atminties studijų ir pasakojamosios
istorijos etinės problemos ir jų sprendimas".
Konferenciją organizavo Vilniaus universiteto Lyčių studijų centras, rėmė Lietuvos mokslo taryba.
2011 rugsėjo 30 įvyko nacionalinė konferencija „M. K. Čiurlionis ir Sofija 
Čiurlionienė-Kymantaitė".
Konferenciją organizavo Vilniaus universiteto Lyčių studijų centras.
Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė (centre) Ženevoje 1930 metais
2011 kovo 3 - 4 įvyko tarptautinė konferencija „Moterų verslumas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO)
regione: tendencijos ir gerosios patirties pavyzdžiai".
Konferencijos organizatoriai: ESBO lyčių lygybės padalinys kartu su Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vilniaus universiteto
Lyčių studijų centru.
Renginį rėmė Andora, JAV ir Vokietija.
2010 spalio 6 - 8 įvyko tarptautinė konferencija „Paskutinieji raštų tomai: autobiografinio rašymo trajektorijos".
Konferencijos organizatoriai - Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ir Vilniaus universiteto Lyčių studijų centras.
2009 spalio 9 - 10 įvyko tarptautinė konferencija „Kino teksto tapatumai“. Konferencijos organizatorius buvo Lyčių studijų centro doc. dr. Natalija Arlauskaitė. Konferenciją iš dalies finansavo Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
2005 birželio 3 įvyko nacionalinė tarpdisciplininė konferencija „Lytis ir tapatybė“. 
Konferenciją organizavo Vilniaus universiteto Lyčių studijų centras.
2004 balandžio 16 įvyko tarptautinė konferencija „Šeimos politika Europos Sąjungos erdvėje“, kurią organizavo Vilniaus universiteto Lyčių studijų centras ir LR Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisija.
2002 gegužės 17 įvyko nacionalinė konferencija „10 metų Lyčių studijoms Lietuvoje“, kurią organizavo Vilniaus universiteto Lyčių studijų centras.
Žurnalas „Feminizmas, visuomenė ir kultūra“
1999-2002 metais LSC leido tęstinį žurnalą
"Feminizmas, visuomenė, kultūra".
Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro leidžiamas tęstinis leidinys "Feminizmas, visuomenė, kultūra" yra tarpdisciplininio pobūdžio ir apima lyčių problematiką įvairiose mokslo šakose. Žurnalo straipsniai publikuoti lietuvių ir anglų kalbomis. Jų autoriai – Lietuvos bei užsienio akademinių institucijų mokslininkai. Žurnalas siekė pateikti lyčių studijų tematiką Baltijos regione.
Internetinis žurnalas „Klėja“
2002-2003 metais LSC leido internetinį žurnalą "Klėja".
Žurnalas "Klėja" buvo rengiamas 2002-2003 metais ir jo tikslas buvo propaguoti jaunų moterų ir vyrų akademinę - kūrybinę mintį. Žurnalo puslapiuose vietą rado pradedantys savo mokslinę veiklą moterys ir vyrai, kuriems dažnai problematiška publikuoti savo darbus tradiciniuose akademiniuose leidiniuose, ypač jei šie darbai susiję su lyčių problematika. Pirmuosiuose keturiuose žurnalo numeriuose buvo analizuojami lyčių stereotipai žiniasklaidoje, kuri labai dažnai pateikia suvulgarintus ir suprimityvintus lyčių vaidmenis. Žurnalo numeriuose taip pat buvo aptartos prekybos moterimis, prostitucijos, smurto problemos; pateikiamos naujausių knygų recenzijos, tyrimai, studentų darbai.
2003 metais pasirodė 4 teminiai žurnalo numeriai:
"Lietuvos šeima: vakar, šiandien ... o rytoj?" - šiame žurnalo numeryje analizuojamos šeimos socialinės politikos problemos.
"Ar reikalingas Lietuvai feminizmas?" - sąvoka "feminizmas" yra viena kontraversiškiausių. Nepaisant to, kad pats reiškinys nebuvo detaliau aptartas, jis nuolat sulaukia audringų ginčų. Tad šio žurnalo tikslas - kritiškai pristatyti feministines idėjas ir įvertinti jų sklaidą Lietuvoje.
"Vyrai Lietuvoje: laimėjusi ar pralaiminti lytis?" Įprasta tvirtinti, kad Lietuvos visuomenė - patriarchalinė. Vadovaujantis šia nuostata, visos vadovaujančios pozicijos moksle, politikoje, versle bei šeimoje turėtų priklausyti vyrams. Tačiau ar paprasta vyrams įgyvendinti šiuos visuomenės jiems keliamus lūkesčius? Žurnalo numeryje svarstomi tradiciniai "vyriškumo" modeliai, atskleidžiamos jų susiformavimo sociologinės, kultūrologinės prielaidos.
"Moterys Lietuvos istorijoje" - šis žurnalo numeris skirtas Lietuvos moterų istorijos 100 metų jubiliejui paminėti.